Rugsėjo 13 d. – dvidešimt ketvirtas metų sekmadienis. Skaičius 13 dažnam menko tikėjimo dvasios žmogui – baimę ir prietarus sukeliantis jausmas. Tačiau Dievą tikintis žmogus žino, kad visos kalendoriaus dienos skirtos Dievo garbei ir Dievo Motinos Marijos žiniai. Žiniai, kuri per Fatimos stebuklą būtent šią dieną skelbė atsivertimo ir išganymo paslaptis Bažnyčiai ir pasauliui.
Šį, taip prasmingą rugsėjo 13 d. sekmadienį, Evangelijoje pagal Morkų Jėzus paklausęs mokinių, ką kalba apie Jį žmonės, be užuolankų klausia ir jų pačių: „O jūs kuo mane laikote?" (Mk 8, 29). Šis klausimas šiandien ypač svarbus ir žadinantis apsnūdusią šių laikų krikščionių ir katalikų sąmonę. Esame ne pirmo žmonijos istorijoje tautų kraustymosi meto akivaizdoje. Atmintina, kad tautų kraustymosi metu paprastai būdavo nušluojama senoji civilizacija, jei ji neturi dvasinio stuburo, tvirtų moralės bei tikėjimo pagrindų. Į Europą ir Lietuvą žengia nauja jėga su tvirtu savo tikėjimu, ir šitos jėgos kelyje žmogui, kuris neturi gyvenimo ir tikėjimo standartų, išlikimo garanto nebus.
Todėl šiandien dar yra tam tinkamas laikas atsigręžti į Jėzų geros valios žmonėms, nuo Bažnyčios atšalusiems, naujų stabų ieškojusiems ir pasimetusiems laisvamanybės pramanuose.
Kartą įvyko toks pokalbis. Charles Lamb (1775–1834), 19 amž. britų eseistas, buvo paklaustas apie tai, kas, jo nuomone, geriausias visų laikų rašytojas. Pokalbio metu paaiškėjo dvi tam tinkamos asmenybės – tai Viljamas Šekspyras ir Jėzus Kristus. Tada garsusis eseistas tarė: „Aš jums pasakysiu, koks didelis skirtumas yra tarp šių dviejų asmenybių. Jeigu dabar į mūsų kambarį įžengtų Šekspyras, mes kaip mat atsistotume jį pasveikinti, tačiau, jei čia įžengtų Jėzus, visi suklaupę jį pagarbintume."
Šio sekmadienio Evangelija mums primena, kas iš tiesų yra Jėzus ir ko reikia kiekvienam iš mūsų, kad būtume tikri Jo mokiniai.
„Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos,tas ją išgelbės“ (Mk 8, 34-35)
